Programavimo šperos

(10 darbai)

Algoritmai (4)Nuosekli paieška. Paieška interpoliavimas. Binarinė paieška. Posąrašio ribų nustatymo metodas. Posąrašio dydžio nustatymo metodas. Vidurinis įrašas visada 2 laipsnyje. Principas - "Skaldyk ir valdyk". Rekurentinių lygčių sprendimas balansavimas. Dinaminis programavimas. K-mačių kortežų rūšiavimas. Nevienodo ilgio kortežų rūšiavimas. Rūšiavimas lyginant elementus. Įterpimo metodas. Eksperimentinis statistinis algoritmų tyrimas. Dviejų algoritmų darbo eksperimentinis statistinis palyginimas. Binarinis įterpimo algoritmas. Rūšiavimas išrinkimu. Rūšiavimas piramide. Rūšiavimas suskaldymu (quick sort). Rūšiavimas suliejimu (sujungimu). Optimalus rūšiavimas (pagal minimalų palyginimų skaičių, reikalingą surūšiuoti n elementų). Maksimalaus elemento išrinkimas iš n elementų sekos. Sekančio didžiausio elemento radimas. Geriausio (max) ir blogiausio (min) elemento išrinkimas. Veiksmai su aibėmis (DS požiūriu). Kraskalo algoritmas. Optimalūs binarinės paieškos medžiai. Paskirstymo metodas. Operacijų apjungti ir rasti atlikimo algoritmas. Paieška į gylį grafuose. Grafo labiausiai susijusių dalių išskyrimas. Paieška į gylį orientuotame grafe. Stipriai susijusių dalių išskyrimas orientuotame grafe. Grafų susietumo matrica. Trumpiausio kelio radimas. Uždavinys su vienu šaltiniu (Deiks-tros algoritmas). Skaityti daugiau
C++ programavimo kalba (2)Literatinės konstantos, kintamųjų tipai (Literal constant, Variables); Pointeriniai kintamieji, Reference, void tipas (Pointer types, Reference types, using of Void type); Masyvai (Array types); Enumeratoriai (Enumeration types); Aprašas const (const qualifier); Tipų aprašymas Typedef (Typedef names); Preprocesoriaus direktyvos (Proprocessor directives); Matomumo ribos bei egzistavimo erdvė. Globalūs objektai ir funkcijos (Global objects and functions); Lokalūs objektai (Local objects); Dinaminiai objektai (Dynamical allocated objects); Static objektai ir funkcijos (Static defined objects and functions); Aprašas Namespace (Nampespace definitions); Funkcijų aprašymas (Function prototype). Argumentų perdavimas į funkcijas (Argument passing). Reikšmių gražinimas iš funkcijų (Returning Value). Rekursija (Recursion), Inline funkcijos (Inline Functions). Funkcijos perkrovimo mechanizmas. Parametrai pagal nutylėjimą (Default arguments). Pointeriai į funkcijas (Pointers to functions). Šabloninės funkcijos (Function templates). Klasės aprašas bei inicializavimas, konstruktoriai, destruktoriai (Class definition, initialization, constructors, destructors); Klasių objektai kaip masyvai ir vektoriai (Class objects Arrays and Vectors). Draugiškos funkcijos (Friend functions). Pointerių į objektus naudojimas (Using of pointers to the objects). Pointeris THIS (Pointer type THIS). Nuorodos į objektus (References to the objects). Paveldėjimas: Priėjimas prie bazinės klasės elementų (Base class member access). Paveldėjimas: Paveldėjimo būdai, apsaugoti nariai (Public, Private and Protected inheritance). Paveldimi konstruktoriai ir destruktoriai (using of constructors and destructors by inheritance). Daugkartinis paveldėjimas (Multiply inheritance). Virtualios bazinės klasės (Virtual base classes). Virtualios bei grynai virtualios funkcijos, abstrakčios klasės (Virtual inheritance). Copy konstruktorius. Šablonai. Skaityti daugiau
Dirbtinis intelektas (5)Kas tai yra dirbtinis intelektas? Galimi apibrėžimai. Faktai ir taisykles. Kaip tai susiję su intelektu? Supaprastinimas. Jo sąsaja su intelektu - natūraliu ir dirbtiniu. Išvedimo mechanizmas. Kaip jis realizuojamas? Tiesioginė samprotavimų grandinė. Atvirkštinė samprotavimų grandinė. Ekspertinės sistemos. Euristinės taisyklės. TSG. Žinių bazė su papildomomis duomenų struktūromis. Apibendrintas TSG algoritmas. Sprendimų medis ekspertinėse sistemose. Taikymai. Sprendimų medžio transformavimas į taisykles. Tikimybių taikymas ekspertinėse sistemose. Negriežta logika. Objektinis programavimas. Semantiniai tinklai. Semantinių tinklų struktūra ir objektai. Semantinio tinklo panaudojimas sistemoje, paremtoje taisyklėmis. Semantinio tinklo atvaizdavimas matricos pavidale. Tikrumo koeficientas. Kaip naudojamas ekspertinėse sistemose? Save mokančios sistemos. Ką žinote apie vaizdo atpažinimo sistemas? Dirbtinio intelekto kūrimo ir taikymo problemos. Dirbtinis intelektas ir robototechnika. Ekspertinių sistemų kūrimo priemonės. Ką žinote apie Prologą? Dirbtinio intelekto taikymas karinėje sistemoje. Žinių bazės atvaizdavimo būdai. Kalbos atpažinimo sistemos. Jų taikymas. Ekspertinės sistemos kaip dirbtinio intelekto dalis. Ką žinote apie neuroninius tinklus. Dirbtinio intelekto apibrėžimai. Kuris iš jų Jums priimtiniausias? Kodėl? Ekspertinės sistemos struktūra. Išskirtiniai ekspertinių sistemų bruožai. Pagrindiniai dirbtinio intelekto sistemų projektavimo bruožai. Skaityti daugiau
Duomenų bazės (7)Duomenų bazių projektavimo fazės. Kanoninės schemos ir reliacinis modelis. Duomenų pavaizdavimas lentelinėje formoje. Duomenų bazių kanoninės schemos. Duomenų bazių valdymo sistemos. Kanoninių schemų klasifikavimas. Kanoninių schemų transformavimas. Reliacinės algebros operacijos. Reliacinio skaičiavimo kalba SQL. Duomenų bazės deklaravimas. Duomenų lentelių sukūrimas. Paprastosios užklausos. Veiksmų su duomenimis (manipuliavimo) operatoriai. Lentelių struktūros modifikavimas. Virtualios lentelės ir sinonimai. Indeksų sukūrimas. Išraiškų panaudojimas. Agreguotų funkcijų panaudojimas. Predikatai BETWEEN, IN ir LIKE operatoriuje SELECT. Rezultatų rūšiavimas. Eilučių grupavimas. Sąlygotos eilučių grupės. Lentelių sumavimas. Lentelių sujungimas. Rezultatų lentelių rūšiavimas ir grupavimas. Vidinis lentelių sujungimas. Sub-užklausos su pavienėmis grąžinamomis reikšmėmis. Sub-užklausos su grupe grąžinamų reikšmių. Apibrėžimai. Skaityti daugiau
Grafika (4)Kompiuterinė grafika ir jos taikymas. Vektoriniai ir rastriniai (taškiniai) vaizduokliai. Elektroninių vamzdžių veikimo principas. Spalvotųjų elektroninių vamzdžių veikimo principas. Skystųjų kristalų vaizduokliai. Plazmos vaizduokliai. Spalvų modeliai. RGB spalvų modelis. CMY spalvų modelis. HSV spalvų modelis. Plokščiųjų projekcijų klasifikacija. Lygiagrečios ir centrinės projekcijos. Perspektyvinės projekcijos. Įžambiosios projekcijos. Pagrindinės transformacijos plokštumoje: perkėlimas (translation), mastelio pakeitimas (scaling), pasukimas (rotation). Homogeninės koordinatės ir naudojimas. Transformacijos homogeninėse koordinatėse. Transformacijos tarp langų. Brezenheimo atkarpos sudarymo algoritmas. Vidurio taško algoritmas. Koheno ir Sačelendo atkarpų atkirtimo algoritmas. Matomos šviesos spektras. Spalvų suvokimas. Pagrindiniai šviesos šaltinių tipai. Sklaidusis atspindys. Lamberto dėsnis. Veidrodinis atspindys. Phongo apšvietimas. Tolygus šešėliavimas. Gouraud (Guru) šešėliavimas. Phong (Fongo) šešėliavimas. Vizualizacijos konvejeris. Dailininko (Painter’s) algoritmas. Z-buferio (gylio buferio) pavyzdys. Warnock's algoritmas. Priekinis spindulių trasavimas. Atbulinis spindulių trasavimas. Vaizdų iškraipymo sumažinimo (Anti-Aliasing) būdai. Skaityti daugiau
Mikroprocesoriai (4)Suskaičiuoti kiek vienetų yra baite, kiekį nusiųsti į 101 ląstelę. Užpildyti atminties registrą skaičiumi 11. Apr =40h, N=20. Sudėti du daugiabaičius skaičius 10 baitu ilgis; 41h pirmas skaičius, 51h antras skaičius. Rasti 1 baito skaičiaus be ženklo masyve reikšme. Masyvas 52h (bazinis adresas), 51h – skaičiaus reikšme, 50h – masyvo ilgis. Ištrinti atminties (40h, 50h) sritį. Duotas Masyvas 3 ir 4 skiltyse yra "1". Reikia juos ištrinti (0200 – 03FF). Paimti duomenis iš lenteles esančios programų atmintyje. Paimti duomenis iš lenteles esančios programų atmintyje. Sudėti du skaičius. Dėmenys patalpinti vidinėje duomenų atmintyje, o jų adresai registruose R0 ir R1. Dėmenų ilgis registre R2. Jei skaičiai be ženklo, tai perpildymą rodys požymis C, jei su ženklu - F. Daugiabaitį skaičių, patalpinta vidinėje duomenų atmintyje, padauginti iš konstantės 123. Tegu skaičiaus pradžios adresas yra reg. R0, o jo ilgis reg. R1. Akumuliatoriuje esanti skaičių pakeisti į dvejetainį – dešimtainį kodą. Per prievado P1.0 išvada perduoti baitą nuosekliu būdu. Suskaičiuoti kiek skaičių didesnių už 37h. Perkopijuoti 200h-3F2h, 500h-8F2h. Rasti skaičių didesnį už 42h ir iš tų didesnių rasti max (0200-03FF). Ligini skaičių, kurio antroje skiltyje yra "1" 2k.0200-02FF. Rasti masyvo skirt. min ir max. (2000-3FFF) rasti elementų sk. kurie 3 skiltyje turi "0". Duotas masyvas. Anuliuoti skaičių nuo 28 iki 58. Adresų srityje sudėti visus skaičius. Rasti skaičius iš intervalo 42h-7Fh suma. Rasti skaičių mažesnių už 80h suma. Rasti min ir max skaičius. Sudėti du dešimtainius skaičius. Suskaičiuoti kiek skaičių mažesnių už 20. Neigiamus skaičius ištrinti ir įrašyti "0". Surasti max ir įrašyti į 444h. Surasti min ir įrašyti į 444h. "2.5". "2.6". "3.6". "3.7". "3.8". "3.9". Max 1500,1700h ištrinti iš ląstelės 12-45 ir įrašyti 0. Masyvas 5000,5500h didžiausių ir mažiausių sk. Sumą. Masyvo 1700,2500h sk, kurį 4 skiltį įrašo "1", o antroj -"0" ir patalpina į 30h ląstelę. Masyvo 6200,9500h rasti lyginių sk. max ir patalpinti į 6000h į ląstelę. Duotas skaičių masyvas 2700,3500h lyginius skaičius, kurie 4 skiltyje turi "1" padidinti 4. Duotas masyvas 200,800h. Kurie didesni už 66h surasti max. Duotas masyvas 1300h-1500h. Ištrinti skaičius, kurie patenka į diapazoną nuo 12 iki 45h. MAX 2000-5000 tarp max ir min. Masyvas 2000,5000. Masyvas 2000,3000h, kur 3-4 skiltyje yra. 2300,5300h sk. sumą. Masyvą 1500,1700h, rasti skaičių didesnį už 66 max. Į IDA perduoti bankų 1-3 turinius, pradinis IDA adresas 4000H. Sudaryti programą, kuri skaičiuotų loginę funkciją Y=X1UX2∩((X3∩X4)UX5)∩X6. Sudaryti programą, kuri priimtų per prievadą P1 duomenų masyvą iš periferinio įtaiso ir patalpintų į IDA. Sudaryti programą, kuri realizuotų 10ms vėlinimo trukmę. Sudaryti programą, kad ji realizuotų 2 s vėlinimo trukmę. Parašyti programą, galinčią išmatuoti laiko intervalus 0.1 - 10 s ribose. Programa pašalina kontaktų virpėjimo įtaką. Programa skaičiuoja impulsus laiko intervalas formuojamas programiniu būdu, o impulsus skaičiuoja taimeris. Programa skaičiuoja impulsus, laiko intervalą skaičiuoja taimeris, o impulsus skaičiuojame programiniu būdu. Programa suformuoja ir išveda per prievadą P1 VŽ=0A6H. Programa formuoja nenutrūkstančią impulsų seką. Skaityti daugiau
ProgramavimasProgramavimas su C++ builder. Šakotas dinamiškas sąrašas. Lizdinis dinamiškas sąrašas. Kopijos konstruktorius. Rodyklė this. Skaityti daugiau
Programavimas (3)Skaičiavimo sistemos. Skaičių pervedimas į kitą sistemą. Dvejetainė aritmetika. Loginės operacijos. Informacija. Informacijos apdorojimo lygių samprata. Duomenys. Duomenų lentelės. Algoritmai ir programos. Atminties adresacija ir duomenų struktūros. Įrašų formatas. Operacinė ir išorinė PC atmintis. Duomenų sankaupų sudarymo būdai ir įrašų paieška. Komandų operandai ir formatai. Dvejetainis programavimas. Skaičiai ir simboliai. Dvejetainių komandų sandauga. Dvejetainių komandų sistema. Bendrieji 2tainių komandų algoritmai. Aritmetinės komandos. Kodų keitimo operacijos komandos. Valdymo operacijų komandos. Išorinių įrenginių valdymo komandos. Skaityti daugiau
Programavimas (5)Skaičiavimo sistemos. Skaičių pervedimas iš vienos skaičiavimo sistemos į kitą. Dvejetainė aritmetika. Loginės operacijos. Loginių operacijų pavyzdžiai. Dvejetainės operacijos diskrečiuose kompiuterių elementuose. Operacijos ARBA, IR schema. Informacija. Informacijos apdorojimo lygių samprata. Duomenys, pareikštys. Duomenų identifikavimas, duomenų lentelės. Algoritmai ir programos. Atminties adresacija ir duomenų struktūros. Įrašų formatai. Operatyvioji ir išorinė kompiuterio atmintis. Duomenų sankaupų sudarymo būdai ir įrašų paieška. Duomenų bazės. Duomenų ir programų sąsajos duomenų bazėse. Kompiuterio komandos. Komandų operandai ir formatai. Formalūs duomenų ir programų ryšiai. Priežastiniai duomenų ir programų ryšiai. Dvejetainis programavimas. Skaičiai ir simboliai. Skaičių pateikimo formos. Dvejetainių komandų sandara. Dvejetainių komandų sistema. Bendrieji dvejetainių komandų algoritmai. Formalios operatyviosios atminties adresų išraiškos. Formalios adresų turinio išraiškos. Adresų modifikacijos komandose. Adresų turinio kaitos algoritmas. Aritmetinių operacijų komandos. Pagrindinės aritmetinės komandos. Pagalbinės aritmetinės komandos. Kodų keitimo operacijų komandos. Valdymo operacijų komandos. Rūšiavimas "burbulo" metodu. Skaityti daugiau
Programų sistemų inžinerijaKokie yra svarbiausieji inžinerijos ir amato skirtumai? Kas vadinama "programavimo krize"? Kokios yra jos apraiškos? Trumpai apibūdinkite jas. Kokie yra svarbiausieji pramoninio programavimo ypatumai? Trumpai apibūdinkite juos. Kokius komponentus reikia sukurti, kuriant programų sistemą? Ką reikia padaryti, kad sukurtų komponentų rinkinys taptų sistema? Kas svarbiau: klaida programoje ar jos naudojimo instrukcijoje? Kokiais aspektais galima nagrinėti programų sistemą, ją kuriant? Kas nusako išorinę programų sistemos elgseną? Kas nusako vidinę programų sistemos elgseną? Kas vadinama programų sistemos architektūra? Koks santykis sieja programų sistemos architektūrą ir jos eskizinį projektą? Kas vadinama eskiziniu programų sistemos projektavimu? Kas vadinama detaliu programų sistemos projektavimu? Kas vadinama programų sistemos funkcine architektūra? Kokie yra funkcinės architektūros aprašymo metodai? Kas vadinama programų sistemos moduline architektūra? Kokie yra modulinės architektūros aprašymo metodai? Kas vadinama programų sistemos duomenų (duomenų bazių) architektūra? Kokie yra jos aprašymo metodai? Kas vadinama programų sistemos architektūros stiliumi? Valdymo srautų stiliaus architektūros. Duomenų srautų stiliaus architektūros. Kas vadinama programų sistemos problemine sritimi? Kokios programų sistemos vadinamos specialios probleminės paskirties programų sistemomis? Kas vadinama programų sistemų inžinerija? Kokios yra programų sistemų inžinerijos pagrindinės dalys? Ką nagrinėja reikalavimų inžinerija? Kokios yra jos pagrindinės dalys? Kas tai yra sistemų analizė? Ką ji nagrinėja? Koks pagrindinis sistemų analizės tikslas? Kaip vadinamas dokumentas, aprašantis kuriamos programų sistemos paskirtį ir jos pageidaujamas savybes? Kuo skiriasi koncepciniai modeliai, nagrinėjami programų sistemų inžinerijoje, nuo koncepcinių modelių, nagrinėjamų dirbtinio intelekto teorijoje? Kam programų sistemų inžinerijoje naudojamas koncepcinis modeliavimas? Kas vadinama programų inžinerija? Kuo programų inžinerija skiriasi nuo programų sistemų inžinerijos? Kokius klausimus nagrinėja duomenų inžinerija? Kokius klausimus nagrinėja žinių inžinerija? Kas vadinama projekto valdymu? Kas sudaro kokybės valdymo esmę? Ką nagrinėja instrumentinių sistemų teorija? Kokie darbai vykdomi, vykdant programų sistemos priežiūrą? Kas vadinama programų sistemos parengimu darbui, aptarnavimu, modernizavimu ir demontavimu? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama baziniu procesu? Kokie baziniai procesai naudojami programų sistemų inžinerijoje? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama pagalbiniu procesu? Kokie pagalbiniai procesai naudojami programų sistemų inžinerijoje? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama organizaciniu procesu? Kokie organizaciniai procesai naudojami programų sistemų inžinerijoje? Kas vadinama programų sistemos specifikavimu? Kokie yra programų sistemos specifikavimo būdai? Kas vadinama programų sistemos projektavimu? Kas tai yra programavimas? Kas vadinama programų sistemos surinkimu? Kas vadinama programų sistemos konfigūracijos valdymu? Kas vadinama programų sistemos testavimu? Kas vadinama programų sistemos verifikavimu? Kuo skiriasi programų sistemos vertinimas, peržiūra ir inspektavimas? Kokie objektai yra kuriami programų sistemos kūrimo eigoje? Kokios prielaidos yra daromos, taikant programų inžinerijos procesus? Kuo skiriasi programų sistemų inžinerijos principai ir jos paradigmos? Kokios yra pagrindinės programų sistemų inžinerijos paradigmos? Kokia yra sistemų kūrimo iš viršaus žemyn paradigma? Kokia yra riešuto paradigma? Kokia yra sistemų kūrimo iš apačios aukštyn paradigma? Kokia yra evoliucinio sistemų kūrimo paradigma? Kokia yra formalizuoto sistemų kūrimo paradigma? Kokia yra karkaso paradigma? Kokie yra pagrindiniai programų sistemų inžinerijos principai? Ką teigia dekompozicijos principas? Ką teigia abstrakcijos principas? Ką teigia nuoseklių patikslinimų principas? Ką teigia struktūrizavimo principas? Ką teigia juodos dėžės principas? Kas tai yra informacijos maskavimas? Ką teigia unifikavimo principas? Koks yra sistemų atvirumo principas? Ką teigia konceptualizavimo principas? Ką teigia metaforizacijos principas? Ką teigia interfeiso komfortiškumo principas? Kokiu tikslu programų sistemų inžinerijoje įvesta programų sistemos gyvavimo ciklo modelio sąvoka? Kas vadinama programų sistemos gyvavimo ciklu ir kas programų sistemos gyvavimo ciklo modeliu? Kas tai yra projekto palaikymo sistema? Kas tai yra inovacinis slenkstis? Kokia programų sistemų inžinerijos paradigma grindžiamas klasikinis gyvavimo ciklo modelis? Kokias stadijas numato klasikinis gyvavimo ciklo modelis? Kokie yra programų sistemos specifikavimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokiais aspektais nagrinėjama programų sistema techninėje užduotyje? Kas daroma programų sistemos specifikavimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos projektavimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra pagrindiniai programų sistemos projektavimo žingsniai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programavimo ir programų derinimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programavimo ir programų derinimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos integravimo ir aprobavimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programų sistemos integravimo ir aprobavimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos diegimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programų sistemos diegimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos naudojimo ir priežiūros stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programų sistemos naudojimo ir priežiūros stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra kontroliniai taškai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra klasikinio gyvavimo ciklo modelio trūkumai? Kaip praplėstas klasikinis gyvavimo ciklo modelis struktūriniame modelyje? Kaip praplėstas klasikinis gyvavimo ciklo modelis evoliuciniame modelyje? Kam skirtas pagrindinis dėmesys spiraliniame programų sistemos gyvavimo ciklo modelyje? Kokios stadijos yra spiraliniame programų sistemos gyvavimo ciklo modelyje? Kas vadinama programų sistemos atestavimu? Kokie matai naudojami lyginant programų sistemos gyvavimo ciklo modelius? Kokia yra objektinės paradigmos esmė? Ką vadiname objektais? Kokios esti objektų savybės? Ką vadiname objekto būsena? Kaip ji yra inkapsuliujama? Ką vadiname objekto interfeisu? Kokia yra kliento-serverio metaforos esmė? Kas tai yra klasės, kaip jos aprašomos ir kaip naudojamos? Kuo skiriasi paveldėjimas ir delegavimas? Kas tai yra polimorfizmas? Kokios yra polimorfizmo rūšys? Koks yra objektinės programų sistemos gyvavimo ciklo modelis? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama reikalavimų įgyvendinimo delsa? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama programų sistemos ilgaamžiškumu? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama atotrūkiu tarp užsakovo poreikių ir sistemos galimybių? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama sistemos adaptyvumu? Kas tai yra operacinė sistemos koncepcija? Kas tai yra programų sistemos naudojimo siekis? Kas tai yra programų sistemos strateginiai tikslai? Kas tai yra programų sistemos operaciniai tikslai? Kas tai yra programų sistemos sistemos naudojimo scenarijus ir jo realizacija? Kas tai yra funkcinė sistemos dekompozicija? funkciniai agregatai? funkciniai primityvai? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama reikalavimu? reikalavimų specifikacija? Kas vadinama programų sistemos reikalavimų lokalizavimu? Koks reikalavimas vadinamas abstrakčiu? Koks reikalavimas vadinamas įgyvendinamu? Koks reikalavimas vadinamas integruojamu? Koks reikalavimas vadinamas išsamiu? Koks reikalavimas vadinamas lokalizuojamu? Koks reikalavimas vadinamas trasuojamu? Koks reikalavimas vadinamas suprantamu? Koks reikalavimas vadinamas glaustu? Koks reikalavimas vadinamas unikaliu? Koks reikalavimas vadinamas verifikuojamu? Kas vadinama programų sistemos reikalavimų nuleidimu žemyn? Kokie sistemos funkcinio komponento reikalavimai vadinami išvestiniais? Kas tai yra reikalavimų sąryšio matrica? Kokie turi būti gerai suformuluoti programų sistemos reikalavimai? Kas tai yra anotuoti reikalavimai? Kas yra reikalavimo statusas? Kas yra reikalavimo kritiškumas? Kuo skiriasi programų sistemos reikalavimai ir projekto reikalavimai? Į kokias grupes skirstomi projekto reikalavimai? Ką apibūdina technologiniai projekto reikalavimai? Ką apibūdina projekto kokybės valdymo reikalavimai? Ką apibūdina projekto konfigūracijos valdymo reikalavimai? Ką apibūdina projekto kokybės valdymo reikalavimai? Ką apibūdina projekto finansavimo reikalavimai? Ką apibūdina projekto rezultatų ir jų pateikimo reikalavimai? Ką apibūdina projekto rezultatų aprobavimo reikalavimai? Ką apibūdina projekto garantijų reikalavimai? Į kokias grupes skirstomi programų sistemos reikalavimai? Kas įvyksta pažeidus funkcinius sistemos reikalavimus? Į kokias pagrindines grupes skirstomi nefunkciniai sistemos reikalavimai? Kokios yra interfeiso reikalavimų grupės? trumpai apibūdinkite jas? Kokios yra sistemos veikimo reikalavimų grupės? Trumpai apibūdinkite jas. Kokios yra iš ekonominių apribojimų išplaukiančių reikalavimų grupės? Trumpai apibūdinkite jas. Kokie reikalavimai išplaukia iš politinių apribojimų? Trumpai apibūdinkite juos. Kokie reikalavimai išplaukia iš teisinių apribojimų? Trumpai apibūdinkite juos. Kas tai yra dalykinės srities analizė? Pagal kokią schemą ji vyksta? Ką reikia padaryti, planuojant sisteminės analizės procesą? Kas tai yra programų sistemos naudojimo siekis? Kokios problemos kyla jį formuluojant? Kas tai yra išorinė ir vidinė analizė? Kas tai yra proceso vyksmo, programų sistemos naudojimo ir laukiamos naudos kontekstinės diagramos? Kam jos reikalingos? Kaip jos sudaromos? Kokie informacijos rinkimo metodai naudojami sisteminėje analizėje? Trumpai apibūdinkite juos. Kaip atliekami dalykinės analizės metu surinktų faktų klasifikavimas ir apibendrinimas? Kas vadinama nuostata? perspektyva? požiūriu? Kas vadinama požiūrių integravimu? Kaip jis atliekamas? Kas tai yra reikalavimų specifikacija? Kokios yra pageidautinos reikalavimų specifikacijų savybės? Kaip yra atliekami reikalavimų specifikacijos verifikavimas ir vertinimas? Kokią specifikaciją vadiname korektiška? pagrįsta? įgyvendinama? Kokie yra reikalavimų verifikavimo ir vertinimo metodai? Trumpai apibūdinkite juos? Kokia yra dalykinės srities struktūra ir kaip ji kinta laike? Ką vadiname esybėmis ir ką jų egzemplioriais? kokios esti esybių ir jų egzempliorių charakteristikos? ką vadiname esybių egzempliorių būsenomis? kaip vyksta būsenų pokyčiai? Ką vadiname modeliu? Kokios esti modelių rūšys? Iš kokių dalių sudarytas informacinio modeliavimo formalizmas? Trumpai apibūdinkite jas. (formalią apibrėžtį pateikti nebūtina). Kas tai yra informacinio modeliavimo formalizmo domenai? Kaip jie konstruojami? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kas tai yra informacinio modeliavimo formalizmo klasės? Kaip aprašomos jų signatūros? Kuo jos skiriasi nuo objektinio modeliavimo formalizmo klasių? Apibūdinkite informacinio modeliavimo formalizmo klasių ir poklasių ryšių pobūdį. Kas tai yra klasifikacija? kokios jos esti? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Ką informacinio modeliavimo formalizmuose vadiname ryšiais? Kaip aprašomos ryšių signatūros? Kokius darnos reikalavimus galima aprašyti klasių kardinalumais ryšių atžvilgiu? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kokie ryšiai vadinami rekursiniais? Kaip jie aprašomi? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip informacinio modeliavimo formalizmais yra modeliuojami agregatai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Ką vadiname informacinio modeliavimo formalizmo klasės raktu? Kuo skiriasi paprasti ir sudėtiniai raktai? Ką vadiname vidiniu raktu? išoriniu? mišriuoju? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kokios esybės vadinamos silpnosiomis? Kokias klases vadiname priklausomomis klasėmis? Kuo skiriasi tikrieji agregatai ir pseudoagregatai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kokie yra informacinio modeliavimo lygmenys? Trumpai apibūdinkite jų esmę. Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Ką vadiname esybės gyvavimo ciklo modeliu? Kaip perėjimo diagramomis modeliuojami esybių gyvavimo ciklai? Kokie yra modelių tipai ir kaip jie derinami vienas su kitu bendrame esybės gyvavimo ciklo modelyje? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip perėjimo diagramomis modeliuojama kelių esybių gyvavimo ciklų sąveika? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kas yra vadinama anotuotomis perėjimo diagramomis? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip yra modeliuojami kritiniai ryšiai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kas yra Harelo diagramos? Kaip jomis modeliuojami esybių gyvavimo ciklai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Iš kokių dalių sudarytas objektinio modeliavimo formalizmas? Trumpai apibūdinkite jas? (formalią apibrėžtį pateikti nebūtina). Kas tai yra objektinio modeliavimo formalizmo klasės? Kaip aprašomos jų signatūros? Kuo jos skiriasi nuo informacinio modeliavimo formalizmo klasių? Ką vadiname objektų aspektais? Kokie objektų aspektai ir kaip dažniausiai yra specifikuojami modeliuojant dalykinę sritį. Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Ką vadiname objekto darnos reikalavimais? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Į kokias operacijas skirstomos objekto operacijos? Ką vadiname objekto protokolu? Kas tai yra operacijų priešsąlygos ir posąlygos? trigeriai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip objektinio modeliavimo formalizmais yra modeliuojami agregatai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kokie procesų tipai nagrinėjami informacinėje analizėje? Kaip jie modeliuojami? Trumpai apibūdinkite objektinės analizės esmę. Kokie yra jos žingsniai? Trumpai apibūdinkite kiekvieną iš jų. Ką objektinėje analizėje vadiname skriptais? Kam skriptai naudojami? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Iš kokių dalių objektinėje analizėje sudaromas dalykinės srities terminų žodynas? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip objektinėje analizėje yra parenkamos klasės? kaip analizuojami ryšiai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip objektinėje analizėje modeliuojami esybių gyvavimo ciklai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Projektiniai sprendimai, jų tipizavimas, tipinės konstrukcijos ir jų aprašymo būdai. Programų sistemos architektūros stiliaus samprata. Svarbiausieji stiliai. Projektavimo metodikos samprata. Koncepcinio projektavimo samprata. Koncepcinio projektavimo tikslai. Dalykinės srities koncepcinio modelio pertvarkymas į programų sistemos koncepcinę architektūrą. Objektinio projektavimo metodikos komponentai: architektūros stilius, PSI paradigma, pradiniai duomenys. Koudo ir Jodano strategija. Sistemos skaidymo į posistemius strategijos. Sistemos skaidymo į procesus strategija, architektūros stiliaus parinkimo strategija ir klasių protokolų projektavimo strategija. Objektinio projektavimo metodikos euristikos ir vertinimo kriterijai. UML: paketai, plėtros mechanizmai. UML: statinės struktūros diagramos. UML: užduočių diagramos. UML: sekų diagramos. UML: ansamblių diagramos. UML: būsenų diagramos. UML: veiklos diagramos. UML: realizavimo diagramos. Objektinio projektavimo metodikos rezultatai. Metodikos trūkumai. Skaityti daugiau